- įrodyti
- apskųsti
a. n.
liežuvį įkišti, įduoti, įrodyti, įskųsti (prk., tarm.)
Lietuvių kalbos sinonimų žodynas. 2014.
Lietuvių kalbos sinonimų žodynas. 2014.
įrodyti — įródyti vksm. Įródyti teorèmą … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
įrodyti — 1 įrodyti tr. K 1. stengtis, kad pamatytų: Negal anam įrodyti kaip aklam saldį pieną Šts. 2. refl. atsirasti, pasireikšti: Lenkų žemėje nesenai visokios limpančios ligos ir maras įsirodė prš. 3. Š, DŽ1 argumentais atskleisti tiesą, tikrumą: Kas… … Dictionary of the Lithuanian Language
įrodyti — 2 ×įrõdyti tr. 1. įsiūlyti, parekomenduoti: Teta įrõdijo tekėti už pikto vyro J. Mane čia įrõdijo pažįstami, ir apsilikau Šn. Kas taũ įrõdijo tokion geron vieton tarnaut? Ob. ║ patarti kur eiti: Jis senį keikiąs, kad į tokias pelkes įrodijęs … Dictionary of the Lithuanian Language
išrodyti — 1 išrodyti 1. tr. H163, R97, K, M, DŽ pateikti apžiūrėti: Juškevičius išrodė, kad [koriuose] kiaušiniukai yra Rm. Atvažiuosi vasarą – išrodysma LKT102(Vg). Nusivedęs išrodė anam visas vietas, kuriose ans gyvena BM251(Krp). Tada įvedęs savo seserį … Dictionary of the Lithuanian Language
nuteisinti — tr. Š, Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ; SD386, R, Sut, N, M 1. pasakyti, įrodyti esant teisų, nekaltą, apginti: Nuteisink mane, bo aš prapulsiu J. Jūs este, kurie patys save nuteisinate po žmonėmis, bet Dievas pažįsta širdis jūsų Ch1Luk16,15. | refl. Sut, N, Š … Dictionary of the Lithuanian Language
pateisinti — tr. Rtr, KŽ; VĮ 1. teigti, įrodyti ką esant teisų, nekaltą, nesmerktiną, apginti: Be reikalo pirma žmoną jo pakaltindavom, o jį pateisindavom Krs. ║ refl. Š pasiaiškinti dėl ko nors, įrodyti savo teisumą: Pasiteisinęs nuovargiu, jis išėjo namo… … Dictionary of the Lithuanian Language
išteisinti — tr. 1. LL265,269, NdŽ, KŽ įrodyti esant teisų, laikyti nekaltu, apginti: Aš išteisinu antvyskupį, jis turėjo teisę patvirtinti naują draugiją Blv. ║ refl. SD148, Sut, N, Š, LL265, Rtr pasiaiškinti dėl savo elgesio, įrodinėjant savo teisumą: Versk … Dictionary of the Lithuanian Language
prirodyti — 1 prirodyti tr. K, DŽ1; Q660 1. žr. 1 nurodyti 1: Mes galėsime apsvarstyti prirodytas [susirinkime] klaidas rš. 2. žr. 1 nurodyti 3: Mačulio dvasė ėjo, lyg juos vesdama duobei vietą prirodyt BsV92. ║ atkreipti dėmesį į ką, kad įsižiūrėtų,… … Dictionary of the Lithuanian Language
įrodinėti — 1 įrodinėti iter. dem. 1 įrodyti 3: Jau seniai pasakyta, kad be revoliucinės teorijos negali būti ir revoliucinio judėjimo, ir šiuo metu vargu bereikia tokią tiesą įrodinėti rš. Galima įrodinėti, bet neįrodyti, ko reikia FT. Kai kam jūsų amžiuje… … Dictionary of the Lithuanian Language
įrodymas — sm. (1) DŽ1; Sut 1. FT → 1 įrodyti 3: Tiktai vieno žodžio ū̃dis ilgumo dar neužtektų įrodymui, kad šaknies kitą kartą būta sunkios K.Būg. Kol manęs neįtikins klydus ryškiais įrodymais, tol aš nemesiu savo mokslo J.Jabl. Ši tiesa nereikalinga… … Dictionary of the Lithuanian Language
dokumentaliai — dokumentaliai̇̃ prv. Visi̇̀ pažeidi̇̀mai įródyti dokumentaliai̇̃ … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas